Meksika 2012 m. kovo 9 - 24 dienomis

Kovo 9 d. VILNIUS – MECHIKAS

05.20 – 06.50 val. skrydis Vilnius – Frankfurtas. 14.10 - 19.20 val. skrydis Frankfurtas – Mechikas. 19.20 val. atskrendame į Mechiką. Pasveikinimo kokteilis. Įsikūrimas ir nakvynė viešbutyje Mechike.

Kovo 10 d. MECHIKAS – TEOTIHUAKANAS – MECHIKAS
Po pusryčių išvykstame į „Dievų miestą“ – Teotihuakaną, esantį apie 50 kilomentrų nuo Mechiko. Taiarcheologinė vietovė su priešactekinių laikų paminklais. Kadaise Teotihuakanas buvo didžiausias Amerikos miestas, turėjęs 125 000 gyventojų, tačiau archeologai apie jį žino palyginti nedaug, nes senieji pastatai sunyko dar gerokai anksčiau, negu juos surado ispanų atvykėliai. Vaikštome Mirusiųjų alėja – pagrindine kadaise klestėjusio miesto gatve. Gėrimės impozantiškais Teotihuakano architektūros paminklais: Saulės piramide – didžiausia piramide šiame komplekse; Mėnulio piramide; Kecalkoatlio šventykla – seniausia šventykla Centrinėje Amerikoje, skirta Plunksnuotosios Gyvatės dievybei. Grįžtame į Mechiką. Kultūrinė programa Mechike. Vykstame į antrą pagal dydį pasaulyje Sokalo aikštę, kurioje niekuomet nenutrūksta veiksmas: knibžda įvairūs pardavėjai, skamba gatvės muzikantų dainos, atliekami tradiciniai actekų šokiai. Bandome įsilieti į gyvybingosios Sokalo aikštės šurmulį, gėrimės ją supančiais didingais pastatais: didžiausia abiejų Amerikų žemynuose - Metropoliteno katedra, įspūdingomis Diego Riveros freskomis išpuoštais Tautos rūmais, tūkstančių piligrimų iš Lotynų Amerikos pagrindiniu kelionės tikslu - Šv. Gvadelupės Bazilika. Apžiūrime greta esančius actekų sostinės Tenočtitlano griuvėsius. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje Mechike.  
 
Kovo 11 d. MECHIKAS – KUERNAVAKA - TASKO – PUEBLA
Po pusryčių lankome Nacionalinį antropologijos muziejų – vieną įdomiausių ir turtingiausių muziejų pasaulyje, kuriame eksponuojama didžiausia Meksikos ikikolumbinio meno kolekcija.Tęsiame kelionę ir vykstame įTasko – Meksikos sidabro sostinę.Pakeliai aplankome Kuernavakos miestelį. Dėl švelnesnio klimato Kuernavaką nuo seno yra pamėgę Meksikos turtuoliai. Prabangios vasaros vilos, kolonijinė architektūra, kerintys tropinių augalų sodai – tai tik dalis to, ką siūlo šis miestelis. Kultūrinė programa Kuernavakoje: gyvybinga Sokalo aikštė, katedra. Keliaujame toliau. Atvykstame į Tasko – sidabro kasyklų miestelį, išsiskiriantį sidabro papuošalų ir kitų dirbinių tradicijomis. Čia dirba net 1500 sidabro juvelyrikos meistrų, kurių dirbiniais miestelyje prekiaujama daugybėje mažyčių parduotuvėlių. Vaikštinėjame Tasko jaukių gatvelių labirintais, apžiūrime baroko perlą – Šv. Priscos bažnyčią, įsigyjame puikių sidabro dirbinių. Kelionė į Pueblą. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje Puebloje.
 
Kovo 12 d. PUEBLA – TONANTZINTLA – CHOLULA- OAKSAKA
Po pusryčių stačiais Sierra Nevada kalnų keliukais vingiuojame į kolonijinių laikų miestą Pueblą (UNESCO), pakeliui gėrėdamiesi snieguotomis Popocatepetl ir Ikstaccihuatl ugnikalnių viršūnėmis. Tai pirmas ispanų miestas, 1531 m. įkurtas ne ant Amerikos indėnų gyvenviečių griuvėsių. Kolonijiniu periodu Pueblo dėl savo strateginės vietos – pusiaukelės tarp Mechiko ir Verakruzo - buvo antras miestas pagal svarbą visoje Meksikoje. Lankome Pueblos senamiestį: įspūdingą renesanso ir baroko stilių katedrą su aukščiausiais bokštais Meksikoje (69 m), barokinę Rosario koplyčią, centrinę aikštę ir kt. Pageidaujantys galės nusipirkti suvenyrų rankdarbių turguje. Išvykstame į Oaksaką. Pakeliui užsukamei į Santa Maria Tonantzintla kaimelį su unikalia Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčia, kurioje spalvingi tautiniai ornamentai jungiasi su meksikietiško baroko stiliumi. Keliaujame toliau. Lankome Cholulu piramidę – didžiausią pasaulio piramidę, įtrauktą į pasaulio Gineso rekordų knygą (matmenys – 450x450 m, aukštis – 66 m). Visą piramidę gaubia vešli augmenija, tad iš pirmo žvilgsnio pamanysite, jog prieš save regite tik didžiulį kalną su grakščia kolonijinio stiliaus bažnyčia kalno viršūnėje. Apžiūrėję didingąją Cholulu piramidę iš išorės, leisimės į paslaptingą žygį piramidės tuneliais, siekiančiais net 6,5 kilometro. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje Oaksaka.
 
Kovo 13 d. OAKSAKA – TEHUANTEPEKAS
Po pusryčių pradedame pažintį su vadinamuoju Smaragdo miestu - Oaksaka (UNESCO), kurioje turėsite progą patirti, kas yra „tikroji Meksika“. Šiame mieste gyvena net 16 skirtingų indėnų grupių, kurių kiekviena išsiskiria savo dialektu, papročiais, ritualais, maisto kultūra, kosmogonija. Pradedame kultūrinę programą. Lankome Šv. Domingo vienuolyną ir bažnyčią su stulbinamo grožio interjeru, Metropoliteno katedrą, vaikštinėjame jaukia Oaksakos aikšte. Užsukame į rankdarbių centrą, kuriame turėsite galimybę įsigyti unikalių suvenyrų. Tęsiame kelionę ir vykstame į Mitlą - mikstekų kultūros paveldo archeologinę vietovę. Mikstekai buvo vadinami „debesų gyventojais“. Jie kūrė itin rafinuoto stiliaus statinius, kurie žavėjo net užkariautojus ispanus. Gėrimės didingais šios archeologinės vietovės statiniais, užėję į pirmąjį komplekso mauzoliejų, kuriame saugoma „Gyvenimo kolona“, bandome atspėti savo gyvenimo trukmę. Išvykstame į Tulą. Čia apžiūrime didžiausią pasaulyje medį - ~2000 metų senumo kiparisą. Keliaujame toliau į Tehuantepeką. Vakarienė. Nakvynė Tehuantepeke.
 
Kovo 14 d. TEHUANTEPEKAS – SUMIDERO – CHIAPA DE CORZO - KRISTOBAL DE LAS KASAS
Pusryčiai. Leidžiamės į kelionę po vaizdingąjį Sumidero kanjoną. Plaukiame valtimi Griljavos upe (plaukimo trukmė - apie 1 val. 30 min), grožėdamiesi neįtikėtino statumo Sierra kalnų skardžiais, kurie vietomis siekia net 1 kilometro aukštį. Jei pasiseks, plaukdami Griljavos upe sutiksime jos grėsmingų gyventojų - krokodilų. Tęsiame kelionę ir vykstame į Chiapa de Corzo miestelį. Trumpa kultūrinė programa Chiapa de Corzo. Keliaujame toliau. Pasiekiame San Kristobal de las Kasas - miestą su elegantiška kolonijine architektūra, siauromis gatvelėmis, „žydinčiais“ balkonais ir su ramios provincijos prieskoniu. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje San Kristobal de las Kasas.
 
Kovo 15 d. KRISTOBAL DE LAS KASAS – SAN JUAN CHAMULA – ZINAKANTAN – PALENKVĖ
Po pusryčių vykstame į vieną labiausiai savo keistenybėmis ir mistiška aura keliautojus viliojančių majų kaimų - San Juan Chamula. Lankome Šv. Juano bažnyčią, kurioje katalikų šventieji atstovauja majų dievus, tirštų dūmų rūke bei spalvotų žvakių šviesoje vyksta keisčiausi velnio išvarymo ir kt. ritualai. Esant galimybei, užsukame į San Juano Chamulos iš šiaudų ir molio suręstą etnografijos muziejų, kuriame eksponuojami įvairūs Chamulos ir kitų kaimų gyvenimo artefaktai: tradiciniai muzikos instrumentai, rūbai ir kt. Tęsiame kelionę ir vykstame į kitą majų kaimą – Zinacantan, garsėjantį sudėtingo audimo ir siuvinėjimo spalvingais rankų darbo tekstilės gaminiais. Gėlės yra ne tik šių gaminių pagrindinis motyvas, bet ir svarbiausias šios bendruomenės pajamų šaltinis. Pasivaikštome po miestelį, aplankome Šv. Lorenco bažnytėlę, paragaujame gardžiųjų Zinakantano tortilijų. Pageidaujantys galės įsigyti spalvingų tekstilės gaminių. Keliaujame toliau. Grįžtame į San Kristobal de las Kasas. Kultūrinė programa: miesto katedra, Šv. Domingo bažnyčia. Kultūrinę programą pageidaujantieji galės užbaigti (už papildomą mokestį) apsilankymu garsaus danų archeologo Franso Blomo ir jo žmonos fotografės Gertrūdos Blom name - muziejuje, kuriame eksponuojami radiniai iš archeologinių kasinėjimų, pristatoma nykstanti Lacandom ir kitos gentys. Susipažinę su ekspozicija apžiūrime F. Blom gėlių sodą ir dalyvaujame filmo apie F. Blom asmenybę peržiūroje. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje San Cristobal de las Casas.
 
Kovo 16 d. SAN KRISTOBAL DE LAS KASAS – AGUA AZUL – MISOL HA – PALENKĖ
Pusryčiai. Vykstame į Palenkę. Pakeliai aplankome Agua Azul krioklius, garsėjančius savo turkio spalvos mineraliniais vandenimis. Agua Azul kriokliai susideda iš daugybės mažučių krioklių, elegantiškai besiritančių šniokščiančio vandens kaskadomis. Didžiausio krioklio aukštis - 6 metrai. Poilsis prie krioklių: grožimės bei mėgaujamės jo gaiviais vandenimis, forografuojamės. Tęsiame kelionę Palenkės link. Sustojame prie vaizdingo Misol Ha krioklio, įsikūrusio gūdžiose džiunglėse. Misol Ha upės (liet. „srovenantis vanduo“) vanduo, krisdamas 35 metrus žemyn į uždarą, vešlia augmenija apsiraizgiusį vandens baseiną, išties paliks neišdildomus įspūdžius. Atokvėpio popietė prie krioklio bei galimybė išsimaudyti. Keliaujame toliau. Atvykstame į Palenkę. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje Palenkėje.
 
Kovo 17 d. PALENKĖ – KAMPEČĖ 
Po pusryčių pradedame pažintį su viena paslaptingiausių pasaulio vietovių, svarbiausiu majų galybės centru - Palenke. Tai milžiniškas architektūrinis masyvas, kurio didžioji dalis skendi gūdžioje džiunglių jūroje. Iki šiol atidengta tik centrinė dalis, kitus civilizacijos pėdsakus dar ir dabar dengia vešli tropinė augmenija. Lankome didžiausią komplekso pastatą – Rūmus, kuriuose gyveno valdantysis elitas; Įrašų šventyklą su vienais ilgiausių iki šiol rastų majų įrašų ir svarbiausio miesto valdovo – Pakalo - amžino poilsio vieta; Saulės ir Kryžiaus šventyklas bei kt. paminklus. Tęsiame kelionę ir keliaujame į kolonijinių laikų miestą – Kampečę (UNESCO). Kadaise šis miestas buvo svarbiausias Karibų jūros uostas Jutakano pusiasalyje, daugybę kartų gynęsis nuo grėsmingų piratų antpuolių. Šiandien šias įnirtingas kovas vis dar primena išlikusi XVI a. gynybinė siena su septyniais fortais. 1999 m. Kampečė, kaip tipiškas ispanų kolonijinis miestas su gerai išlikusia gynybine sistema, buvo įtraukta į pasaulio paveldo sąrašą. Kultūrinė programa Kampečėje: seniausia Jutakano pusiasalyje - Kampečės katedra, tikras šio miesto klestėjimo laikų simbolis - ekscentriškasis Carvajal šeimos pastatas, centrinė aikštė, elegantiški kolonijinės architektūros pastatai, su kur ne kur kyšančiais aukštais bažnyčių bokštais, jaukios miesto gatvelės ir, žinoma, galingieji Kampečės fortai. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje Kampečėje.
 
Kovo 18 d. KAMPEČĖ – UŠMALIS – YAXCOPOIL - MERIDA
Po pusryčių išvykstame į Ušmalio archeologinę vietovę. Tai kadaise buvęs garsus majų miestas, išsiskiriantis elegantiškų ir rafinuotų formų majų architektūros stiliumi Puk. Lankome žymiausius šio stiliaus pastatus: Vienuolių namą; Valdytojo rūmus; Pranašo piramidę, kuri, anot legendos buvo pastatyta per vieną naktį; Vėžlių namus; aikštę kamuolio žaidimams ir kt. Po pažinties su Ušmaliu vykstame į buvusią Yaxcopoil‘io rančą ir agavų plantacijas, datuojamas XVII a., kuriose šiandien veikia muziejus po atviru dangumi. Ranča pristato net tris svarbius Jutakano pusiasalio istorijos etapus: ikikolumbinį, ispanų kolonijinį periodus bei agavos auginimo bumą XIX a. pab. – XX a. pr. Keliaujame toliau. Pakeliui į Meridą bus siūloma išvyka (už papildomą mokestį) į Celestuną. Tai tikra flamingų ir daugybės kitų paukščių karalija. Čia valtele plaukdami Golfo įlanka, grožėsimės tūkstantiniais flamingų ir kitų paukščių pulkais. Keliaujame toliau į Jutakano sostinę – Meridą.  Vakarienė. Nakvynė viešbutyje Meridoje.
 
Kovo 19 d. MERIDA – ČIČEN ICA – IKIL SENOTAS – KANKUNAS
Po pusryčių trumpa kultūrinė programa po Meridą. Miestas dėl dominuojančios baltos spalvos pastatuose ir nepriekaištingos švaros, dažnai yra vadinamas „Baltuoju miestu“. Daug metų Merida bei visas Jutakano regionas geografiškai buvo izoliuotas nuo likusios šalies. Nepaisant konkistadorų priešinimosi, majų kultūros tradicijos išliko ir dar šiandien yra pastebimos regiono gyventojų buityje, kalboje, aprangoje, švenčių papročiuose. Kultūrinė programa Meridoje: Didžioji aikštė, Šv. Idelfonso katedra, įspūdingasis Paseo Monteo prospektas, primenantis Eliziejaus laukų aveniu Paryžiuje. Po pažinties su Merida vykstame į Čičen Icą (UNESCO) – vieną garsiausių majų kultūros paveldo centrų Jutakano pusiasalyje. 2007 - iais metais šis archeologinė vietovė buvo išrinkta naujuoju pasaulio stebuklu. Lankome gražiausią Čičen Icos statinį – piramidę, vadinamą Pilimi. Į jos viršūnę veda net 365 laipteliai – tiek, kiek dienų yra Saulės kalendoriuje. Apžiūrime kitus didingus šio komplekso statinius: Vienuolių namą; Tūkstančio kolonų aikštę, atsiradusią buvusios šventyklos vietoje; Šventąjį šulinį, kuriam buvo aukojami žmonės; Jaguaro šventyklą; Observatoriją ir kt. Vaikštinėjame po įspūdingą 168 m ilgio ir 70 m pločio stadioną - didžiausią Lotynų Amerikoje. Šiame stadione majai ne tik žaidė mėgiamą žaidimą kamuoliu, bet ir kovėsi dėl gyvenimo, mat neretai žaidimo pralaimėtojai buvo aukojami dievams. Tęsiame kelionę ir vykstame į Kankuno kurortą. Pakeliui dar aplankome Ikil senotą - požeminių upių išplautą įgriuvą. Kadaise šie turkio spalvos senotai buvo itin garbinami majų. Manyta, kad jie šventi, už jų slypi pomirtinis gyvenimas. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje Kankune.
 
Kovo 20 d. KANKUNAS
Po pusryčių poilsis prie Karibų jūros pakrantės, garsėjančios puikiais paplūdimiais. Galimybė plaukti į džiugles (už papildomą mokestį). Pietūs. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje Kankune.
 
Kovo 21 d. KANKUNAS
Po pusryčių poilsis prie jūros. Pietūs. Vakarienė. Nakvynė viešbutyje Kankune.
 
Kovo 22 d. KANKUNAS - VILNIUS
Pusryčiai. 13.55-16.20 val. skrydis Kankunas – Mechikas. 21.15 val. iš Mechiko išskrendame į Frankfurtą.
 
Kovo 23 d. 14.50 val. atskrendame į  Frankfurtą.
 
Kovo 24 d.  00.20 atskrendame į Vilnių.
 
Kelionės kaina: 7135 LTL / asm.
Į kelinės kainą įskaičiuota: lėktuvo bilietai VILNIUS – FRANKFURTAS – MECHIKAS; KANKUNAS – MECHIKAS - FRANKFURTAS - VILNIUS; 2 nakvynės 3***, 10 nakvynių 4****, 1 nakvynė 5***** viešbučiuose, dviviečiuose kambariuose su maitinimu pagal programą, transporto paslaugos (autobusas), gidų, kelionės vadovo – vertėjo paslaugos; kelionės dokumentų sutvarkymas.
Į kelionės kainą neįskaičiuota: oro uostų mokesčiai - ~1460 LTL, medicininių išlaidų sveikatos draudimas - 82 LTL (asmenims virš 65 m. – su papildoma priemoka).

 

Susisiekite

Adresas: Vilniaus g. 24, Vilnius

Telefonai: (8-5) 262 4028 (8-5) 261 7534
Tel./faksas: (8-5) 261 8057
El. paštas: info@ancilius.lt
Facebook: www.facebook.com/ancilius